slogos

slógos sf. pl. (1) NdŽ, LKKIII101(Škn), Kv, Mžk, Vgr, slõgos (4) Rtr, Plšk, Lkž, Jrb, Jsv; D.Pošk, Sut, I, P, L, LL57 žr. sloga 1: Jis slógomis susirgo J. Lūpos nuo slógų pliunška, prunsa J. Slogų̃ ženklas: pradedu čiaudėt, i lūpa šąšta Jd. Slógos mumis užpuolė: čiaudam, kosam Rdn. Smaugė tokios slógos, ka nepašnekėjau Krš. Paršalau, slógoms sirgau Pj. Pirk nu munęs slógas, galiu parduoti (juok.) Slnt. Muno poniškos slógos – žiemą vasarą (juok.) DūnŽ. Liepų žiedai – tai tie nuo slogų̃ Pš. Ma slõgos greit prisimeta Trg. Po to visi nešinos namo, bet girdėjau slogas gavus M.Valanč. ^ Slogos neblogos, duok Dieve geresnes (i kitam Grdm) LTsV839(Žd), Šts. ║ Turėjo grobų slógas, ans negalėjo valgyti, bulbių negalėjo, kopūstų negalėjo Žeml. Neišgydomos grobų slógos DūnŽ. Pilviuko slógos Bsg. Debesylų skystimas imama nuo grobų ir pilvo slogų rš.